Sėkmės istorijos – Rūta Juozapaitytė-Pukenė

Atnaujinta: 2021 m. rugpjūčio 13 d.

Autorius Inga Rulienė (admin)

Rūta Juozapaitytė-Pukenė, XX laida, 2011 m.

DELFI aktualijų žurnalistė

Ironiška, tačiau mano sėkmės kelias prasidėjo nuo nesėkmių. Ir tai – pats tikriausias įrodymas, kad nėra to blogo, kas galiausiai neišeitų į gera.

Nuo maždaug 10 klasės svajojusi tapti žurnaliste, prirašiusi aibę rašinių, dar mokykloje ėmusi publikuoti savo tekstus viešai ir puikiai išlaikiusi lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą, į žurnalistikos studijas Vilniaus universitete po 12-os klasės neįstojau. Kodėl? Pritrūko geresnių egzaminų rezultatų, susimoviau ir stojamuosiuose.

Prašymą studijuoti pildžiau 3 kartus – maksimaliai, kiek galima. Nors du kartus iš eilės sulaukiau pasiūlymo studijuoti kultūrinės veiklos vadybą, trečias kartas nemelavo – įstojau į žurnalistiką Klaipėdos universitete. Studijų vieta – valstybės nefinansuojama, miestas – paskutinį kartą aplankytas būnant aštuonerių, be giminaičių, draugų, pažįstamų, nuo namų nutolęs daugiau nei 200 kilometrų.

Bet, žinai ką, niekada neleisk kažkam užkirsti kelią tavo svajonei. Niekada.

Dar studijuodama pirmame kurse pradėjau rašyti į Klaipėdos universiteto laikraštį, buvau pakviesta prisijungti prie per „TV6“ rodytos laidos „Universitetai.lt“ kūrybinės grupės, atlikau praktiką „15min.lt“ portale, savo straipsniais dalinausi pilietinės žurnalistikos portale „Įkrauk.lt“.

Antrame studijų kurse ne tik tęsiau šias veiklas, bet ir įsidarbinau fotostudijoje, kad geriau pažinčiau šią žurnalistikos pusę, pradėjau dirbti kaip laisvai samdoma žurnalistė. Maža to, dėl gerų mokymosi rezultatų ir veiklos universitete mano įmoka už studijas buvo sumažinta.

Dar antro kurso viduryje išsikrausčiau iš Klaipėdos, persikėliau į Vilnių, o mano laisvai samdomos žurnalistės darbas galiausiai nuvedė į DELFI. Pradėjusi nuo padrikai pasirodančių tekstų sulaukiau pasiūlymo dirbti turinio projektų srityje, o jau daugiau nei dvejus metus esu aktualijų žurnalistė. Puikiai baigiau mokslus, tapau viena geriausių kurso studenčių ir už baigiamąjį bakalauro darbą gavau aukščiausią įvertinimą.

Mano darbas kasdien man dovanoja iššūkius, nuostabias pažintis, praturtinančius pokalbius ir galimybę augti skirtingose srityse. Nėra didesnės laimės nei gyventi svajonėje.

Nesėkmės profesinio kelio pradžioje man suteikė neįkainojamą patirtį. Nors gyvenime kartais atrodys, kad viskas slysta iš rankų, nepaleiskite to, ko karštai norite.

Gal aš ir neįstojau į geriausią šalies universitetą, bet atradau miestą ir universitetą, kuriame alsuoja jūros dvasia, o žinių tiek, kad nors su vežimu vežk, susipažinau su daug nuostabių žmonių, subrendau ir suaugau, o galiausiai pasiekiau tai, ko visuomet troškau.

Atsiminkite viena – niekas nėra priežastis, dėl ko derėtų nuleisti rankas.